Nesu piktas žmogus, priešingai, dažniau randu priežasčių iš visko skaniai pasijuokti. Bet yra vienas dalykas, dėl kurio kiekvieną dieną griežiu dantimis – tai rytinės spūstys viešajame transporte.
Nesuprantu tų senjorų, kuriems būtinai kažkur reikia važiuoti, kai visi skuba į darbą, mokyklas ir universitetus. Būtent tą valandą jie irgi skuba, lipa, spaudžiasi, niršta, mindo kojas, kol pagaliau vargais negalais vairuotojui pavyksta kartu su paltų atlapais priverti tas nelaimingas duris.
Dar yra tokių, kurie, įlipę į pilnutėlį autobusą, telefonu pasakoja, kaip skalbimo mašinoje nusidažė išeiginiai apatiniai arba aiškina draugei, kaip reikia teisingai gyventi.
Bet šią savaitę savo akimis pamačiau, kad šią problemą galima išspręsti. Tik reikia turėti įžūlumo ir drąsos.
Kaip visada važiavau mėgaudamasi kiekvieno artumu ir aromatais. Ir vyrų ir moterų kūnai trynėsi į mane be jokių tabu.
Ir tada įlipo keletas triukšmingų jaunuolių. Galvojau, vėl teks klausytis, kaip eis „tūsintis“ arba kaip nusigėrė praėjusį penktadienį. Panašiai ir buvo. Žvengė, stumdėsi, o paskui kažką tyliai pasitarė. Ir tada...
„Traukitės, tuoj vemsiu!!!“ – užstaugė vienas.
Ir ką jūs manote? Tokios momentinės reakcijos net filme neteko regėti. Kad ims visi vieni per kitus spaustis, lipti vieni kitiems per galvas. Prisipažinsiu, atsitraukiau ir aš, o aplink žvengiančią kompaniją susidarė nemažas plotas tuščios erdvės. Aišku, supratę, kad juos apgavo, keleiviai pasipiktino, ypač vyresni. O aš, kikendama sau po nosimi, tik pasigailėjau, kad neturiu tiek įžūlumo – daryčiau tai kiekvieną rytą, nes vaikino triukas suveikė stebuklingai.
Bet greičiausiai to neprireiks – man atrodo, kad vieną kartą iš tikro subloguosiu.
Šaltinis: www.lrytas.lt
Post a Comment